Matouri

koumin fransé di Lagwiyann

Matouri

Administrasyon
Péyi Lagwiyann (Lafrans)
Mèr Gabriel Serville
Démografi
Jantilé Matouryen
Popilasyon 31 934 zab. (2014)
Dansité 223 zab./km²
Jéyografi
Altitid Min. 0 m – Max. 234 m m.
Siperfisi 137,2 km²

Matouri sa roun koumin fransé, ki sitchwé annan départman-an di Lagwiyann. Ké Rémir-Monjoli, sa lavil ka konstitchwé banlyé rézidansyèl-a ensi ki roun zonn di lagtivité di Kayenn.

A asou téritwè-a di sa koumin ki ka sitchwé so kò laéropò Félix-Éboué ké dégra di Larivot.

Jéyografi chanjé

Sitchwasyon chanjé

 
An rouj téritwè kouminal-a di Matouri.

Koumin-an ka sitchwé so kò atè Lagwiyann asou kontinan-an di Lanmérik di Sid. Laltitid magsimal-a di koumin-an sa di 234 mèt an rézon di prézans-a di Mon Gran Matouri. O nò, koumin-an ka dispozé di roun zonn kotché ki bòdé pa loséyan Atlantik-a ; roun pò sa anménajé.

Koumin limitròf-ya sa :

  • o nò Kayenn,
  • à lès Rémir-Monjoli,
  • o sid Roura,
  • à lwès Mousinéri-Tonnégrann ké Makourya.

Klima chanjé

Klima-a sa di tip ékwatoryal.

Lirbannism chanjé

Mòrfoloji irben chanjé

Lirbannism-an di Matouri sa tré irégilyé. An dèrò di bour di Matouri, nou ka trouvé di ròt lyé di lirbannism lonng-an dé gran zags ki ka mennen bò'd Kayenn, Makourya oben laéropò Félix-Éboué. Lenstalasyon-an di gran lékipman atchwèl tèl ki palé réjyonnal onmnispò Georges-Théolade (PROGT), lisé di Balata ka fòrmen dé tizilé di lirbannism an mitan di zonn di danbwa dans. Nou pwé noté égalman lenstalasyon-an di syèj di kouminoté-a di koumin di Sant Litoral annan koumin-an di Matouri, ki pròch di lisé di Balata.

Koumin-an sa konpozé di plizyò kartché :

  • bour di Matouri ké kartché Kopaya ké Barbadin ;
  • laéropò Félix-Éboué ké sité Concorde ;
  • le port du Larivot et le quartier du Larivot ;
  • Déziré ;
  • Chimen di Lévé-a ;
  • Èstoupan ké Dégra asou Mayouri-a ;
  • Sen-Roz-du-Lima ;
  • Balata ;
  • Cogneau-Larivot ;
  • Lachonmyè.

Lòjman chanjé

Nonm total-a di lòjman annan koumin-an sa di 1 178. Parmi sa lòjman, 78,4 % sa dé rézidans prensipal, 7,2 % sa dé rézidans ségondèr épi 13,7 % sa dé lòjman vakan.

Listwè chanjé

Koumin-an di Matouri té ka fè pati di ansyen kartché-a di Tour-de-L'Isle, ki fondé an 1656. Oun légliz ké fika bati laba an 1662 é plasé anba protègsyon-an di sen Michel. An 1736 gouvèlnò Lamirande, propriyétèr di roun bèl propriyété ant Kayenn ké Matouri ki té ka koumansé krézaj-a di lakrik fouyé-a ki ka lyannen Mayouri-a ké larivyè di Kayenn. Sa kannal ké divèt fè lyézon-an ant Kayenn, Kabasou, Rémir-Monjoli ké Roura. Lakrik Fouyé-a te fika inogiré pa gouvèlnò entérimèr-a De Chesney.

O xixe syèk, nou ka konstrwi roun fò o konfliyan di lakrik Fouyé-a é di Mayouri : Fò Triyo-a. Gouvèlnò Lemoine, sigsésò di Lamirande, té fika konstrwi roun pon asou lakrik Fouyé-a pou fasilité trajé-a ant Kayenn ké Matouri.

15 ògtòb 1879, dékrè-a ka òrgannizé minisipalité-ya di Lagwiyann ka prévwè kréyasyon-an di roun koumin Zilé-di-Kayenn & Tour-De-L'Isle ki gen pou chèf-lyé "bour di Zilé di Kayenn". Lò dé lélègsyon di 30 mè 1880, ségsyon-an di Tour-De-L'Isle ka éli sis konséyé minisipal, koumin-an té fèt.

25 févriyé 1891, koumin-an di Tour-de-L'Isle fika nonmen Matouri.

Popilasyon ké sosyété chanjé

Démografi chanjé

Lévolisyon-an di nonm di zabitan sa konnèt atravè rousansman-yan di popilasyon-an ki éfègtchwé annan koumin-an dipi 1961, pronmyé rousansman pòstéryò à départmantalizasyon-an di 1946. À pati di 2006, popilasyon légal-ya dé koumin sa pibliyé anniyèlman pa Insee-a. Rousansman-an ka roupozé dézòrmè asou roun kolèk di lenfòrmasyon anniyèl, ki ka konsèrnen sigsésivman tout téritwè kouminal-ya o kour di roun péryòd di senk lannen. Pou koumin-yan di pli di 10 000 zabitan rousansman-yan té gen lyé chak lannen à laswit-a di roun ankèt pa sondaj opré di roun échantiyon di adrès ki ka rouprézanté 8 % di yé lòjman, kontrèrman o ròt koumin-yan ki ganyen roun rousansman réyèl tout senk lannen-yan.

Nòt ké référans chanjé

Wè osi chanjé