1766 sa roun lannen koumin ki ka koumansé oun mèrkrédi.

27 avril : érousyon di Etna, gouache di Alessandro d'Anna (1770).

Évènman chanjé

  • Koumansman di règn di Ngolo Diarra, rwè di Rwayonm bambara di Ségou.
  • Japon : mouvman lwayalis à Lakou di Kyoto ki kondjwi pa Yamagata Daini ké Fuji Umon ki ka pronnen rétablisman-an dé plen pouvwè pou lanprò-a. Bakufu ka entèrvini é ka réprimen tout projè ki fòrmen an sa sans.
  • Kat tantativ di envazyon di Birmanni-a pa Lachin-an sa mété an léchèk ant 1766 ké 1769.

Lanmérik chanjé

  • 8 janvyé : Britannik-ya ka fondé Port Edgmont, roun létablisman o zil Malwinn (finisman an 1770).
  • 5 mars : Antonio de Ulloa, pronmyé gouvèlnò èspagnòl di Lalwizyann, ka rivé atè Nouvèl-Lòrléyan-an ; li divèt fwi atè Kiba an 1768 divan révòlt-a dé kolon fransé ké dé métis.
  • 18 mars : abrogasyon di Stamp Act pa Palman britannik-a gras à agsyon-an di Benjamin Franklin. Declaratory Act ka afirmé ki Palman britannik-a gen tout pouvwè pou enpozé so lalwa-ya o kolonni é pou popilasyon anmériken-yan.
  • 24 jwiyé : chèf dé outaouais Pontiac ka signen lapè-a ké Britannik-ya atè Oswego. Fen di rébélyon-an di Pontiac.
  • 25 out : Carlos Francisco de Croix ka pran so fongsyon-yan di vis-rwè di Nouvèl-Lèspagn (fin en 1771).

Nòt ké référans chanjé

Lyen ègstèrn chanjé