Sa paj ka konsèrnen lannen 1526 kalandriyé julyen.

Évènman chanjé

  • 15 janvyé : Diego García de Moguer, ki charjé di roun èspédisyon annan lanmè-ya di Sid, ka pati di La Corogne pou Río de la Plata. Li ka atenn Río Pilcomayo, p Paragwé.
  • 10 mars : Francisco Pizarro, papa-a Fernand de Luque ké Diego de Almagro ka sélé roun kontra ki ka fè di yé dé asosyé pou konkèt-a di Pérou. So otantisité sa kontrovèrsé.
  • 3 avril : Sébastien Cabot, tiboug di John, ka pati di Sanlúcar di Barrameda pou èsploré Río de la Plata ké Rio Paraná (finisman an 1530).
  • 21 avril : viktwè di Bâbur à pronmyé batay-a di Pânipat asou soultan-an di Delhidont larmé-a sa sipéryò an nonm. Bâbur ka itilizé pou pronmyé fwè-a an Lenn dé kannon ké dé zarm à difé. Li ka tchipé tout valé-a di Gange (finisman an 1530) é ka fondé Lanpir moghol an Lenn di Nò.
  • 9 jen : koumansman di règn di Go-Nara, lanprò di Japon (finisman an 1557).
  • 11 jwiyé : koumansman di règn an Lenn Bahâdûr Shâh, soultan di Gujerat (finisman an 1537). Li ka annèksé Mâlwa ensi ki ròt téritwar.

Nòt ké référans chanjé

Lyen ègstèrn chanjé