1699 sa roun lannen koumin ki ka koumansé oun sanmdi.

16 févriyé : Lanbasad di Maròk atè Versailles.

Évènman chanjé

  • 7 janvyé : trété di lapè di Mare point, atè Casco Bay (Maine), ant kolon-yan di Massachusetts ké prensipal chèf-ya di konférasyon-an « Wabanaki » (Abénaquis).
  • 26 janvyé : koumansman di dézyenm vwayaj di èsploratò anglé-a William Dampier ; li ka atenn Bè Shark an out é ka étidjé kot nò-lwès di Lostrali-a (finisman an 1701).
  • 11 févriyé : Willem Adriaan van der Stel, ki rivé 23 janvyé-a, ka pran so fongsyon-yan di gouvèlnò-a di kolonni-a di Kap (finisman an 1707).
  • 16 févriyé-5 mè : lanbasad di Maròk(Abdallah Ben Aicha) atè Versailles. Négosyasyon-yan pa ka abouti.
  • 30 mars : kréyasyon di Khālsā, lòrd chouvalrèsk-a dé Sikh, pa Gurû Gobind Singh.
  • 20 avril : Louis-Hector de Callière ka divini gouvèlnò di Nouvèl-Lafrans.
  • 1e mè : pronmyé kolonni fransé-a ki pèrmanan an Lalwizyann sa établi atè Biloxi anba dirègsyon-an di Pierre Le Moyne, syò d'Iberville.


  • 6 jwiyé : pirat-a William Kidd sa arété atè Boston, o Massachusetts.
  • 21 jwiyé : négus-a di Létchopi Iyasou le Grand ka risouvwè atè Gondar lanbasad-a di médsen Charles-Jacques Poncet, ki voyé pa Louis XIV.

Nòt ké référans chanjé

Lyen ègstèrn chanjé