1603 sa roun lannen koumin ki ka koumansé oun mèrkrédi.

Évènman chanjé

  • 6 janvyé, Lanpir otoman-an : soulèvman militèr dé spahis atè Konstantinòp.
  • Janvyé : koumansman di règn di Arab Muhammad, khan chaybanid di Khivadans le Khârezm (finisman an 1623). Aprè so mété à sak an jen pa cosaques, li ka abandonnen so kapital Urgendj pou Khiva. Li ka roupousé Kalmouk-ya é ka détrwi oun kolonn ris.
  • 15 mars - 20 sèptanm, Honfleur : vwayaj di Samuel de Champlain o Kanada. Li ka pran posésyon di Latè-Nòv é di Lakadi-a. Koumansman di kolonnizasyon fransé-a an Lanmérik di Nò, Latè-Nòv, Nouvèl-Lékòs ké Nouvèl-Lafrans.
  • 24 mars, Japon  : Tokugawa Ieyasu sa nonmen shōgun (finisman an 1616). Li ka établi atè Edo, fitir Tōkyō-a, sent-a di so donminasyon an édifyan oun bidim fòrtérès, tout an konfyan o fir é à mizour administrasyon-an dé réjyon ki soumèt o ségnò ralyé, « daimyō »-ya. Sa-ya ka rété toutfwè étrwatman sirvéyé, yé alyans ké yé maryaj kontrolé ké yé-menm blijé di konstrwi atè Edo dé rézidans koté yé ka séjounen sis mwa pa lannen. Enpé aprè so agsésyon, Ieyasu ka akòrdé lanmen-an di so piti-tifi, Senhime, o venki di Sekigahara, Hideyori, tiboug di Toyotomi Hideyoshi.
  • Out-sèptanm : koumansman di règn di Za Dengel di Létchopi aprè dépozisyon-an di Yacob, ki ké fika rétabli aprè lanmò-a di Za Dengel, 24 ògtòb 1604.

Nòt ké référans chanjé

Lyen ègstèrn chanjé