Sa paj ka konsèrnen lannen 1513 di kalandriyé julyen.

Évènman chanjé

Rò di Léròp chanjé

  • 25 mars : léchèk dé Pòtidjé divan Aden.
  • 2 avril : Èspagnòl-a Juan Ponce de León, ka pati di Porto Rico, ka dékouvri Florid-a atè Saint Augustine ké Gulf Stream.
  • 29 out-2 sèptanm : batay d'Azamor. Pòtidjé-ya ka pran Azamor o Maròk.
  • 25 sèptanm : conquistador èspagnòl-a Vasco Núñez de Balboa, gouvèlnò di Darién, sa pronmyé éropéyen-an ki ka wè loséyan Pasifik-a, aprè ki li travèrsé l'isthme di Panamá pannan 25 jou ké Francisco Pizarro.
  • 29 sèptanm : Vasco Núñez di Balboa ka pran ofisyèlman posésyon di Lanmè di Sid pou kont-a di kouronn-an di Lèspagn.
  • Pedro de Mascarenhas té dékouvri Mascareignes.
  • Rivé dé pronmyé lèsklav Nwè atè Kiba.

Léròp chanjé

  • 4 mars : oun dékrè di rwè di Pològn Sigismond Ie le Vieux ka akòrdé à Piła èstati-a di lavil ké menm drwè minisipal-ya ki zabitan-yan di Magdebourg té òbténi.
  • 11 mars : kardinal-a Giovanni di Lorenzo de Médicis, tiboug di Laurent de Médicis, sa éli pap é ka divini 217e pap di Légliz katolik, anba non-an di Léon X (finisman di pontifika an 1521). Li ka apiyé so kò asou Florence é ka kréyé oun prensipoté ki ka konprann Parme, Plaisance ké Modène.
  • 14 mars : trété di Blois. Véniz ka abandonnen Sent Lalig-a é ka raproché so kò di Lafrans.
  • 5 avril : lalig-a di Malines ka rasanblé Maximilien Ie, Henri VIII ké Ferdinand II d'Aragon kont Lafrans.

Nòt ké référans chanjé

Lyen ègstèrn chanjé