Sa paj ka konsèrné lannen 1359 di kalandriyé julyen.

Évènman chanjé

Lafrik chanjé

  • 31 janvyé : Abdalwadid Abu Hammu Musa (1339-1389) ka roupran Tlemcen asou Mérinid.
  • Koumansman di règn di Kamba oben Kassa, rwa di Mali. Li sa ranvèrsé o bou di nòv mwa di lagèr sivil pa tiboug-a di Maghan, sirnonmen Mari Diata, ki ka régné jouk 1374. Mari Diata II ka lésé sitchwasyon-an di Mali dégradé so kò. Mossi-ya di Yatenga ka miltipliyé yé raid, Touareg ka koumansé à manifèsté so kò annan réjyon oryantal-ya di Lanpir-a pa yé piyaj. Dé djopopo di fanmi ka afébli dinasti-a.

Pròch-Oryan chanjé

  • Koumansman di soultanat ottoman di Hudavendigâr Murat Ie (jouk 1389). Ottoman-yan sa établi asou Dé riv-ya dé Dardanelles an Thrace.


Léròp chanjé

Livè frèt, o pwen di fè jélé Rhin-an douran 3 simenn atè Mayans, swivi di lonng lapli ké inondasyon (Fénomenn-an di lonng jèl di Rhin ké rouprodjwi so kò an 1364, douran pli di 3 mwa)

  • 10 mars : sak d'Auxerre pa routché-ya ki kondjwi pa Robert Knolles.
  • Ansyenn troup-ya di Prens Nwè-a di Jean II, atchwèlman dézévré, ka parkouri Lafrans-a an lonng é an larj ka miltipliyé piyaj ké vyolans-ya. Kapitenn anglé Robert Knolles, ka chimimé di Brétagn-an atè Bourgogn-an, ka sémé térò-a toupatou li ka pasé. Arnaud de Cervole, kapitenn o sèrvis di Jean le Bon an 1356, ka konpòrté so kò an véritab brigan an Berry é an Nivernais.

Nòt ké référans chanjé

Lyen ègstèrn chanjé