Lagwiyann : Diférans ant vèrsyon

Contenu supprimé Contenu ajouté
Léon973 (kozman | kontribisyon)
Léon973 (kozman | kontribisyon)
Lign 150 :
== Ladministrasyon ==
=== Èstati jouridik ===
Lagwiyann sa roun réjyon administrativ don lapréfèktir-a sa [[|Kayenn|Kayenn]]. Li ka konstitchwé ké Gwadloup é Labmatinik ki sitchwé annan Lézanti-a, départman fransé di Lanmérik-ya (DFA).
 
Lagwiyann ka éli roun lasanblé, réfren an di laprobasyon pa Gwiyannen-yan pannan roun référandonm ki té gen lyé 24 janvyé 2010<ref>Sa référandonm té rékéyi 57,49 % di répons positiv parmi soufraj èsprimen annan Lagwiyann (to-a di patisipasyon : 27,44 %) é 68,3 % atè Lanmatinik ([http://www.outre-mer.gouv.fr/?resultats-de-la-consultation-du-25-janvier-2010-en-guyane-et-en.html Résultats de la consultation du 25 janvier 2010 en Guyane et en Martinique], ministère de l'Outre-mer, 25 janvier 2010).</ref>, di fizyonnen konsèy réjyonnal ké konsèy jénéral an roun lasanblé inik oben roun « kolèktivité inik ».
 
O nivèl kouminal, i gangnen 22 koumin ki dirijé pa dé limè. Sèrten dé koumin, kou Maripasoula ké Kanmopi, gen dé sipèrfisi ki pi enpòrtan ki sèrten départman métropoliten. Diplis, sèrten koumin sa sibdivizé an vilaj ki sipèrvizé pa dé kaptenn.
 
Pa ayò, Lagwiyann sa rouprézanté o nivèl nasyonnal pa dé dépité.
Lign 160 :
Li sa osi pli gran dé nòv réjyon iltrapériférik di Linyon éropéyen.
 
Dipi 1é janvyé 2012, Lagwiyann ka posédé òkò so pròp kour di lapèl, ki té siprimen an 1947, ké so parkè jénéral. Di 1947 à 2012, dosyé-ya té trété pa kour di lapèl di Fòdifrans atè Lanmatinik, ki lwen di 2000 km di [[|Kayenn|Kayenn]]. I ka ègzisté itou roun tribinal administratif ki konplètman otonnonm.
 
=== Senbòl ===
Lign 171 :
 
=== Politik ===
I gen trwè tandans politik annan Lagwiyann. Dé prensipal fòs politik-ya ki ka rété, kou annan tout [[|Lafrans|Lafrans]], drèt lwèyèlis-a, ki rouprézanté pa ''Républicains''-yan ké gòch lwèyèlis-a, ki rouprézanté pa pati sosyalis gwiyannen (PSG), fòs démokratik-ya di Lagwiyann (FDG), pati sosyalis (PS) épi Léròp Lékoloji Vèrt. Anfen, trwézyenm tandans politik a èstrenm-gòch endépandan ki rouprézanté pa mouvman-an di dékolonnizasyon é di lémansipasyon sosyal (MDLS) ké Walwari pati radikal gòch (PRG).
 
=== Jéyopolitik ===
Lign 178 :
Fòrmasyon militèr annan Lagwiyann :
* 3è réjiman étranjé di lenfantri (REI) di Kourou (Léjyon étranjé)
* 9è réjiman di lenfantri maren (RIMa) di [[|Kayenn|Kayenn]], atè Lanmadlenn.
* RSMAGy Réjiman di sèrvis militèr adapté di Lagwiyann ki sitchwé bò'd Sen Jan di Maronni, ké roun détachman atè Kayenn.
* Larmé di lè ki bazé bò'd baz aéryen 367 bò di laéropò Félix-Éboué.
* Marin nasyonnal ki bazé bò di baz naval di Dégra Kann.
* Oun détachman di brigad di sapò-ponpyé di Pari atè Kourou, ki ka asiré protèksyon-an di moun é dé byen-yan di Sant èspasyal gwiyannen.
 
== Popilasyon ké sosyété ==