Lafrans : Diférans ant vèrsyon

Contenu supprimé Contenu ajouté
FanmDjok (kozman | kontribisyon)
Aucun résumé des modifications
FanmDjok (kozman | kontribisyon)
Lign 74 :
[[Fiché:Prise_de_la_Bastille.jpg|thumb|Priz di Basti-a, 14 jwiyé 1789, sa roun dé pronmyé fè markan di Révolisyon fransé-a.]]
 
DélegéDélégé-ya ki voyé obay Léta jénéral ki ka ouvrilouvri so kòsokò 5 mè 1789 lout, ka pasé rapidman pouvwè-ya ki sa atribiyé babay yé é ka érijé so kòsokò an roun Lasanblé nasyonnal ki konstitchwan. Lirwè-a pa pouvé alò anpéché lasanblé konstitchwan di désidé labolisyon-an dé privilèj annan lannwit-a di 4 out épi d’adoptédi adòpté 26 out-a Déklarasyon di drwè di wonm-an é di sitwayensitwéyen. Déviz-a Libèrté, Égalité, Fratèrnité ka aparèt annan déba piblik-a, an partikilyé an 1790 annan roun diskou di Maximilien Robespierre asou lòrgannizasyon di gard nasyonnal-a. Apré roun lésè di monnarchi konstitisyonnèl, Répiblik-a ka nètwè jou 22 sèptanm 1792, é Louis XVI, kondannen pou trayizontrayzon, sa giyotinen pa jijman di Konvansyon nasyonnal-a 21 janvyé 1793-a.
 
[[Fiché:La_france_en_1920.png|thumb|Téritwè di ségon lanpir kolonnyal fransé (1815 à 1958, koumansman di endépandanslendépandans-ya).]]
 
== Kiltir ==